Jeigu tu mokaisi mokykloje ir esi kūrybingas - tai svetainė tau!

Jei mėgsti rašyti ir nori savo kūrinius parodyti kitiems, jei dievini knygas, jei tau įdomu, kaip rašo tavo bendraamžiai - pertraukas leisk čia.

Kai sutinku žmonių, nepatenkintų savimi, pasauliu, praeitimi, dabartimi, o ypač būsima diena ir jaunimu – prisimenu „Pertrauką“ ir šio projekto dalyvius. Tiek jaunimą, tiek ir vyresniuosius. Drįsčiau vadinti visą šią kompaniją bręstančiu literatūriniu sambūriu, turinčiu tam tikrus savus bruožus, struktūrą, iš tarpusavio bendravimo ir kiekvieno individualumo gimstančias ir besiformuojančias idėjas, raiškos priemones… Ateityje galbūt ir savą programinį manifestą. Jaunatviškas šurmulys, smalsumas, dėmesys kultūrai ir vienas kitam skatina laukti naujų gaivių reiškinių.  Man „Pertrauka“ tapo netikėtu atradimu. Nustebau, sutikusi jaunimo, smalsiai kišančio nosį į literatūrą, menines beigi humanistines vertybes, ieškančio naujų, savų, nesvarbu, kad bus akmenuoti ar be provėžų, kelių, savos kalbos, siekiančio išreikšti save, kaip asmenybę. O ne tik gan nuobodžią popkultūros ir agresyvios destrukcijos auką, kokiomis, deja, šiandien virsta dažnas silpnesnis jaunuolis (ir ne be mūsų, „suaugėlių“, kaltės!). Nuoširdžiai tikiuosi, kad kad šis šaunus „Pertraukos“ projektas virs smagiai gyvybinga kibirkštim, visada ras bendrą kultūringą kalbą ir - jo suburta kompanija išaugs į viltingą literatūrinį  reiškinį, kuris savo ruožtu atliks daug gero tiek mūsų literatūroje, tiek ir visuomenėje. Nes šito tikrai tikrai labai labai reikia! Ir kiekvienas dirbantis, kuriantis, dalyvaujantis pozityvioj, organiškoj veikloj, anot vieno, taipogi jaunatviško sambūrio 1936-aisiais,  žmogus yra aukso vertės. O kas kitas, kaip sakoma, „jei ne mes“, mielieji?
Linkiu visiems „Pertraukos“ dalyviams ir projekto koordinatorėms kūrybingumo, lygaus kelio, energijos bei optimizmo. Buvo smagu pabūti drauge!
Atsisveikinimui tebūnie minėto 1936-ųjų sambūrio dalyvio, filosofo J. Girniaus žodžiai: „Ryškinti inteligentiškumo prasmę yra lygu aiškintis, kas daro žmogų šviesų. Būti šviesiu žmogumi – tai būti atviram viskam, kas reikšminga žmogui kaip žmogui. (…) Kai senųjų išmintis paprastai linkusi tik įspėti, jog „prieš vėją nepapūsi“, tai jauna širdis negali sutikti su niekuo, kas verčia ją piktintis, ir nesibaimina, jei reikia, ir „prieš vėją pūsti“. Gi tikras idealizmas visada yra praktiškas idealizmas“…

Daugiau