Kūryba yra vienintelė erdvė, kurioje žmogus iš tiesų gali būti laisvas. Atmetęs madas ir viešąją nuomonę, kiekvienas turi galimybę sukurti ką nors nauja, įdomaus, pagaliau - atrasti naujas žemes ar pasaulius. Niekas negali uždrausti, liepti ar leisti kurti. Niekas negali nurodyti, kaip (ne)galima, (ne)verta, (ne)dera rašyti, piešti ar groti. Čia galima tik patarti, tiesa, ne visad sėkmingai. Kūryboje yra tik vienas cenzorius - sąžinė. Būkit laisvi, bet nepameskite sąžinės!

Rimutė Aranauskienė: "Man atrodo, kad gražiausia yra tekantis vanduo. Pertraukoje jaučiuosi tarsi stovėčiau ant sraunaus šaltinio kranto ir budėčiau, kad to vandens nedrumstų... Ir kol jis teka, jaučiuosi saugi. Mėgaujuosi stebėdama veržlumą, kaitą, tęstinumą...".

Aistė Vilimė: "Gyvenimas diktuoja tempą ir verčia bėgti ristele. Pertrauka – tai laikas, kai stabteli ir susipažįsti su jaunais, kūrybingais, charizmatiškais žmonėmis. Dar daugiau – prisilieti prie jų neišsenkančių literatūrinių ieškojimų ir stulbinančių atradimų. Atsipūti, pasimėgauji ir vėl risnoji. Iki kitos pertraukos".

Arnas Aleksandravičius: Tapti pertraukos absolventu turėtų būti baisu, nes lyg ir neaišku, kas dabar vertins ir kritikuos mūsų eiles, prozą. Kaip tuomet reikės tobulėti ir apskritai nedingti iš kūrybos pasaulio? Aišku, kad pertrauka padarė dar vieną gerą darbą, kuris dažnai pamirštamas: ji supažindino(!) jaunuosius rašytojus, skatino bendrauti, diskutuoti, klausti vieni kitų nuomonės, patarti. Todėl išeiti drąsiau. Pertraukos dėka jau nesame vieniši ir beginkliai kūrėjai.

Goda Gutautaitė: A. de Sent Egziuperi yra pasakęs: „Išlaisvink žmogų ir jis pradės kurti". Iš tiesų, Pertrauka ir yra ta vieta, kur galite nevaržomai kurti ir atskleisti save, padėti tobulinti šią vietą kitiems. Ji ne tik moko priimti kritiką, pakovoti už save, bet ir bendradarbiauti. Ir toli gražu ne visi išlaiko šį išbandymą. Dar daug mūsų trinsis ir vėl grįš, bet tai ir toliau liks vieta, kurioje mes būsime vienaip ar kitaip įvertinti. Tad linkiu didžiausios sėkmės ir ištvermės. Nepraleiskite pro akis kritikos, ir, galbūt, vieną dieną mes pasakysime: „Viskas prasidėjo nuo Pertraukos projekto".

Giedrė Masedonskaitė: Albert Camus rašė: „Jei pasaulis būtų aiškus, meno nebūtų“. Visada tarp jaunų žmonių yra tų, kurie ieško pasaulio ir stengiasi jį pamatyti savo kampu, aplinkoje surasti detales, iš kurių susideda tikrasis pasaulio atvaizdas. Pertrauka.lt ir yra ta erdvė, kurioje susitinka pasaulio ieškotojai. Čia galima gauti ne tik pagyrimų, aštrių kritikos strėlių, bet ir pabendrauti su garsiais rašytojais, poetais, kritikais. Kitaip tariant, tai geriausia vieta nuolatiniam augimui ir tobulėjimui.

Mindaugas Buckiūnas: Atėjus į pertrauką, pirmiausia reikia nebijoti kritikos. Kritika ugdo, pamoko, verčia pasitempti rašant kitą darbą, o gyrimai ir liaupsės tik paikina. Komentatoriai gal ir ne visada supranta, ką autorius norėjo pasakyti, todėl nereikia skubėti nusivilti. Tam yra dialogas tarp komentatoriaus ir autoriaus, kurį siūlau plėtoti, vystyti. Prisiminkite, kad niekas Jums niekada nepasakys, kaip reikia rašyti, niekada nepasakys kaip reikia rašyti. Tą turite pajausti patys. Tai ir vadinama įkvėpimu, ko ir linkiu kiekvienam rašančiajam pertraukiečiui.

Deimantė Daugintytė: Pertrauka.lt yra įvairialypė bendruomenė, turinti savas tradicijas bei taisykles. Kuo tai naudinga jauniems rašantiems žmonėms? Manau, jog taip siekiama sukurti erdvę, kurioje moksleiviai galėtų atrasti darbo ir malonumo dermę, suvoktų kas esą, ko laukia. Internetinis pasaulis, deja, negali pakeisti gyvos komunikacijos su bendraminčiais, tad kartais tai panašėja į žaidimą. Ko linkėčiau jauniesiems kolegoms? Ieškoti ir rasti žmonių, gebėsiančių žaisti kartu su jais.

Pertrauka.lt – tai vieta, kurioje gali tobulėti. Bendrauti su kitais kuriančiais bei sulaukti atsiliepimų apie savo tekstus. Tačiau nereikia apsigauti – jei stengsiesi įsiklausyti į visas pastabas, įtikti visiems komentuojantiems, niekada neatrasi savo kelio. Kiekvieną komentarą (tiek giriantį, tiek peikiantį) privalai įvertinti pats.

Tikiu, kad Pertraukos projektas yra labai reikalingas kuriančiam jaunimui, Pertrauka - tai jų išsipasakojimo, išsisakymo erdvė, kurioje jie nebijo būti atviri, nuoširdūs, ir manau, kad tokia svetainė atlieka ne tik kūrybos vertintojo darbą, bet ir tam tikros psichoterapijos "specialisto", ko mūsų besiblaškančiam tarp įvarios informacijos ir griežtų mokyklinių reikalavimų jaunimui, labai reikia. Todėl nuoširdžiai remiu šį projektą. / iš rekomendacijos /

Kai sutinku žmonių, nepatenkintų savimi, pasauliu, praeitimi, dabartimi, o ypač būsima diena ir jaunimu – prisimenu „Pertrauką“ ir šio projekto dalyvius. Tiek jaunimą, tiek ir vyresniuosius. Drįsčiau vadinti visą šią kompaniją bręstančiu literatūriniu sambūriu, turinčiu tam tikrus savus bruožus, struktūrą, iš tarpusavio bendravimo ir kiekvieno individualumo gimstančias ir besiformuojančias idėjas, raiškos priemones… Ateityje galbūt ir savą programinį manifestą. Jaunatviškas šurmulys, smalsumas, dėmesys kultūrai ir vienas kitam skatina laukti naujų gaivių reiškinių.  Man „Pertrauka“ tapo netikėtu atradimu. Nustebau, sutikusi jaunimo, smalsiai kišančio nosį į literatūrą, menines beigi humanistines vertybes, ieškančio naujų, savų, nesvarbu, kad bus akmenuoti ar be provėžų, kelių, savos kalbos, siekiančio išreikšti save, kaip asmenybę. O ne tik gan nuobodžią popkultūros ir agresyvios destrukcijos auką, kokiomis, deja, šiandien virsta dažnas silpnesnis jaunuolis (ir ne be mūsų, „suaugėlių“, kaltės!). Nuoširdžiai tikiuosi, kad kad šis šaunus „Pertraukos“ projektas virs smagiai gyvybinga kibirkštim, visada ras bendrą kultūringą kalbą ir - jo suburta kompanija išaugs į viltingą literatūrinį  reiškinį, kuris savo ruožtu atliks daug gero tiek mūsų literatūroje, tiek ir visuomenėje. Nes šito tikrai tikrai labai labai reikia! Ir kiekvienas dirbantis, kuriantis, dalyvaujantis pozityvioj, organiškoj veikloj, anot vieno, taipogi jaunatviško sambūrio 1936-aisiais,  žmogus yra aukso vertės. O kas kitas, kaip sakoma, „jei ne mes“, mielieji?
Linkiu visiems „Pertraukos“ dalyviams ir projekto koordinatorėms kūrybingumo, lygaus kelio, energijos bei optimizmo. Buvo smagu pabūti drauge!
Atsisveikinimui tebūnie minėto 1936-ųjų sambūrio dalyvio, filosofo J. Girniaus žodžiai: „Ryškinti inteligentiškumo prasmę yra lygu aiškintis, kas daro žmogų šviesų. Būti šviesiu žmogumi – tai būti atviram viskam, kas reikšminga žmogui kaip žmogui. (…) Kai senųjų išmintis paprastai linkusi tik įspėti, jog „prieš vėją nepapūsi“, tai jauna širdis negali sutikti su niekuo, kas verčia ją piktintis, ir nesibaimina, jei reikia, ir „prieš vėją pūsti“. Gi tikras idealizmas visada yra praktiškas idealizmas“…

Šiandien jau sunku įsivaizduoti, kad internete nebūtų literatūrinio tinklalapio mokiniams pertrauka.lt. O juk dar visai neseniai jis neegzistavo net mūsų mintyse. Kai skaitau šiame tinklapyje Jūsų literatūrinius bandymus, sergu “baltu pavydu”: ak, interneto dieve, kokiam danguje tūnojai prieš 30 metų!? Mūsų literatūros mokytojai apie savo mokinių gebėjimą “meniškai rašyti” spręsdavo iš rašinių “laisva” tema. Neatsimenu nė vieno atvejo, kad kas būtų rodęs mokytojai savo pirmuosius eilėraščius, ar prozos bandymus – tai nebuvo viešinama, o ir koks didis bebūtų tas vienintelis kritikas – jo nuomonė, deja, dažniausiai likdavo vienintele “nusimanančio” žmogaus nuomone. Kartais mes ja tikėdavome. O pradedančiam reikalingos ne tik gilios dalyko studijos, bet ir platus nuomonių spektras, kuris padeda susigaudyti laike ir erdvėje: ten ir kadaise, čia ir dabar. Tik taip galima išsiugdyti atsakomybę už kiekvieną savo užrašytą žodį, nes žodis pamilstamas ir skamba visa muzikine gama tik tuomet, kai ant savo pečių užsikrauname šią savo užrašyto žodžio atsakomybę prieš pasaulį. Tik tuomet išgyvenate nesumeluotus kančią ir džiaugsmą, tik tuomet bylojate kitiems ir juos išganote. Taigi, mielieji, pertrauka.lt – puiki erdvė Jūsų sizifiškam triūsui. Nebijokite ir naudokitės ja!

Kol svečiavausi PERTRAUKOJE, baigėsi pavasaris. Atėjo vasara. Kaip jaučiausi? Tartum eičiau pievomis. Ir žydi, ir vysta, ir auga. Kai kas - nušienauta.
Svaigau - pavargau - pasiilsėjau. Šiek tiek prisiliečiau.
Ačiū.

Turėdama reikšti laiką, pilną laisvės, atokvėpio, pramanų, išdaigų ir draugystės, pertrauka podraug reiškia ir kelią. Dar tiksliau, - savanoriškai pasirinktą kelio atkarpą, tuos kelis virtualius kilometrus. Kuriuose išsibandoma.
Per tą viešnagės savaitę pajutau ir supratau, kad tas bendrakelis (ir bendrabūvis) kūrybingai jaunuomenei begal reikalingas, svarbus. Ta pertrauka - „slapta“ atvirumo pamoka. Joje mokomasi patarti vienas kitam (visiškai į naudą, net jeigu įgeliama). Idant nemeluotų patys sau, idant kiek įmanoma kokybiškiau stengtųsi įžodinti savo patirta (išgirsta, išvysta, išmanyta).
Todėl tegu to kelio laikas būna tekus, permainingas, su vis besikeičiančiais vėjais.

2010 m. balandis: geriausia proza: lietus  "Viešnia"; geriausios eilės: Exmortis "Rašančiai mirtį geltonai"

2010 m. kovas: geriausia proza: pasaulis "Apie skaičius"; geriausios eilės: Tolimas Tadas "Iš nesumerkiančių",  Now this is real fun "dydžiai".

2010 m. vasaris: geriausia proza: Judita Gu "Dviširdė"5 ir 6 dalys; geriausios eilės: Tolimas Tadas "Prisimerkus"

2010 m. sausis: geriausia proza: Marggy "Alisoms apie religiją"; geriausios eilės: Gresmingas Slojikas "žinau, kad nenorit".
----------------------------------------------------

2009 m.  geriausia proza: apačioje kmynai: „*“, „pinigai“, Bor:  „Varvekliai ant veido“, Kaede: „Išmetė“, Nakties Humunkulas:  autorius  „Nakties Humunkulas“, lietus: „Raudonos upės“, Troli Mu: „Molinukė žydromis akimis“, fever: „Spaliai, tik ne apie mirtį“, „Pernelyg tylu“,  „Nieko tokio (I) “ , Auks Mili:  „Reperkusija“ 4, 5, 6, 7, 8, 16, 17, 18, 19, Rugilė: „Įvairiaformė prekyba žmonėmis“, „ Svečiuose pas žmogų“, Tao: „Išeiti nesužinojus(II)“, Rea: „Kai gatvė pakvimpa pienu“.

2009 m. geriausios eilės: Tolimas Tadas: „Generolui“, „Atsigręžti einant nuo upės“, tekstas „-“,  „Tetervinai sutemoje“: „10.01“, Exmortis: „Aš turėjau gimti žiūrke“, Šutvė: „ant delno rožių sodas“,  „Onirinis“ Grėsmingas Slojikas: - „istorinis: kaukė gal per arti veido“, Arnas: „Atsimerkus“, „Nepabaiga“,  „Taške D“  avoo: „apie dualizmą“.

----------------------------------------------------

2008 m. geriausia proza: fever:  „Akmuo bate“ I, II ir III  dalys, „Izu Izabelė / The Big Bang“ I ir II dalys,  „Karo išvakarėse (IV)“ , „Lyg negyva“,  „Meldų šnaresio užmigdyta akiplėša“  I, II ir III dalys,  fountain of coke: „Psichodelija (4)“, „Psichodelija (11)“ ,  Holly:  „Stiklas“, pasaulis:  „Chemija“ ir „Šuliniai“ , Riva:  „Liguistas“  ir  „Trumpam išėjau“.

2008 m. geriausios eilės: Aiškiaregė,  : Dvyliktais, Arnas:  „Gyventi“, Lascia ch'io Pianga, „Tėkmės muzika“, „Tėkmės muzika II“, „Vakarais“ ,  botanofilas: labai sunkus eilėraštis,  gervuogės „Dialogas. Paupio sesei“ , Gresmingas Slojkas :  „Poetui mirus (Maironio Koveris)“, Holly: „juodi blizgantys kaliošai“ ir „Siuvėjas upininkas“, Riva: „skausmų serija 157“.

2010 m. balandis: Judita Gu, Vajėzaus Suveizėta, Exmortis, lietus, Margy už kalcį.

2010 m. kovas: Now this is real fun, Vajėzaus Suveizėta, katmandu, pasaulis, Darius Indrišionis.

2010 m. vasaris: lietus, Judita Gu, Exmortis, Dr_Marggy, patetiškai_tiesa.

2010 m. sausis: indrenice, Judita Gu, psichodelika, virduliukas.

----------------------------------------------------

*2009 m.: čiauškutia, Judita Gu, lietus, mėO, Tetervinai sutemoje, praeive, tuftufas, apačioje kmynai, brahmoi, Kaede, Exmortis, Blueberry_night, Now this is real fun, Vajėzaus Suveizėta, Troliš Mumiš, upė, Nakties Humunkulas, Meerkata, Lietus sekmadienį, SudaužytiPuodai, Kaede, Aistė, Dvikojė silkė, Tolimas Tadas, milžinai, Paukštė, kazikox, Auks Mili, avoo,  Knysliukas, Rea, Arnas, Tao, caps lock, Julieta, Maja Sum, milžinai, Vandenė, Joris, Rugilei, skorpė.

----------------------------------------------------

*2008 m.: Aiškiaregė, Aranea, Arnas, Bertran, benamystė, Bor,  dakota, fever, Dafis, Holly, Giedrė Grigalevičiūtė, gervuogės, Giedra Glesum, gvinever, Kaede, Knysliukas, korta, kuprius, Kvailutė Onulė, Ma, pasaulis, Pažymėtas langelis, poetry, riešutinė, Riva, Rugilė, Šiltas Šiurkštukas, Tao, tas_kuris_rašo,  youtah, zegna.

*Skelbiami tik iki šiol esantys Pertraukos autoriai

Pertrauka.lt - vienas gražiausių ir prasmingiausių tarp pamokų praleisto laiko formų. Vieniems ji išliks kaip gražus mokyklinis prisiminimas, kitiems - kaip laikas, praleistas besipešant ir taikantis su bendraminčiais, tretiems - kaip kūrybos šaltinio ištakos.
Gera žvelgti į maksimalistinius siekius, savojo "aš" pajautas, sveikas ambicijas. Nusivilti? Čia nėra ko ir kuo.

rašyk.lt ir pertrauka.lt – man labai smagios vietos, kur nuėjęs randi bendraminčių, ar bent panašiai matančių pasaulį. Patogi sistema leidžia visiems norintiems parodyti, ką sukūręs, ir iš karto tikėtis grįžtamojo ryšio – nereikia rankraščių siųsti į redakcijas, laukti svarstymo ir ne visada įvyksiančios publikacijos. Čia iš karto susilauki nuomonės ir įvertinimo, kas mokantis svarbu – kaip paskatinimo botagėlis ar pagyrimo saldainis. Trikdo tie visi „antpečiai“ ir kiti grafiniai autoriaus kokybės svetainėje ženklai, bet čia tik toks karjerinis žaidimas, tokios šio internetinio žaidimo taisyklės, taip? Tokiuose tinklapiuose galima mokytis ir tobulėti, tik reikia saugotis pavojaus įtikt visiems ir taip visiems suvienodėt. Per graudžios man „ne taip įvertintųjų“ ašaros, tad reiktų nepamiršt, kad visi – su antpečiais, ordinų „saulutėm“ ar be jų – tai tik tokie pat kaip tu, eilinis rašantysis, tad kova ar lenktynės su jais –tai tas pat, kas kova ar lenktynės su veidrodžiu.

Projektas pertrauka.lt stebina pirmiausia tuo, kad yra gyvas. Viena vertus, gyvuojant šauniaisiais „koverių“ laikais gausa norinčiųjų mėginti ką nors naujo nuveikti, atrodytų, visiškai sudrožto naratyvo srityje kelia susižavėjimą ir verčia bent truputį susigėsti, kai esi kviečiamas savaitei tapti „guru“. Iš kitos pusės, mes, egocentriški jauno ir plėšraus kapitalizmo augintiniai, labiausiai mėgstame pasakoti apie save. O čia netikėtai atrandi, kad yra ir norinčių aptarti tikrovę. Ką aš žinau...

Be abejo, ne visi taps rašytojais profesionalais (pati ši sąvoka kaip tik dabar Lietuvoje išgyvena nemenką identiteto krizę – tiesiog darosi nelabai aišku, koks jos turinys ir ar apskritai ji tokį turi). Pagaliau, save gerbiančiam žmogui tai nėra labai būtina. Tiesiog, pasakojantis (sugebantis, norintis sugebėti pasakoti) žmogus yra žavus.

Kolektyvinis Pertraukos autorių blog'as

VO "Kitoks varniukas" korporatyvinis blog'as

Sunku patikėti, tačiau internetinėje svetainėje Pertrauka vyksta aktyvus bendravimas ir gyvenimas. Čia skelbiami naujausi kūriniai, sulaukiama nuomonių-komentarų bei asmeninių žinučių. Čia atvirai diskutuojama.
Reikia džiaugtis jaunų žmonių noru ir galimybe tobulėti. Rašytojų ir poetų neruošia aukštosios mokyklos. Poetinės abėcėlės, eiliakalio amatą įvaldo ne visi.
Tenka ilgai mokytis, o išmokus suabejoti: ar tai yra poezija, ar tik padrikas žodžių ir minčių kratinys?
Svarbu skatinti jauną žmogų, objektyviai nusakant jo kūrybines galimybes. Išmokti išklausyti kitų nuomonę, išsakyti savąją. Džiaugiuosi autoriais, kurie nebijo pasirašyti tikruoju vardu ir pavarde. Tikiu, o ir linkiu, kad iš šio šaunaus rašančiųjų būrio išaugs ne vienas tikras poetas.

Bet kuriam mėginančiam rašyti gyvybiškai reikalinga kad ir nedidukė skaitančiųjų terpė, minimalus rezonansas - ne ti(e)k puikybei patenkinti, bet ir paprasčiausiai pasitikrinti. Vien gerbėjų iš gretimos laiptinės bei geranoriškų lietuvių kalbos mokytojų negana - besiklausant liaupsių, labai nesunku užsimarinuoti lokaliame savo garbintojų ratelyje iki gilios senatvės. Internetinė pertrauka.lt - atviresnė erdvė. Čia kartais galima aptikti ne tik įprastinių susižavėjusių šūksnių ar lunatiškų komentarų, bet ir vieną kitą iš tiesų naudingą patarimą, kurio gal niekur kitur ir neišgirstumėte.
Trumpai - labai neblogas poligonas visokiausiems literatūriniams manevrams. Tiesa, vos nepamiršau - gavę prastesnį „pažymį“, labai nenusiminkite. Toks tipelis Einšteinas apskritai vienais dvejetais mokėsi.

Besąlygiškai vertinu visa, kas puoselėja mūsų lietuvių kalbą, nes globalizacijos prieglobstyje merkantiliškėjanti visuomenė vis menkiau bevertina mažos tautos kalbos turtus, kalbos įvairovę. Moksleivių kūrybos interneto svetainė pertrauka.lt – viena iš oazių, kurioje galima aktyvinti lietuvių kalbą, nes ji iki šiol neregėtais tempais tampa vis mažiau gyvu kultūros paveldu. Ši svetainė – vienas iš vaistų ar priešnuodžių, kurie gelbsti nuo mirties mūsų kalbą, stiprina kūrybingumo imunitetą.