Mielieji draugai, užmigdykit mane bent iki savaitgalio.
Ir sekit man pasakas ligi vasaros, močiutės.
Ačiū.

Plūduriuojant tarp beprotybės ir beprotybės, esant beprotybėje,
lekiant į beprotybę ir sustojant beprotybėje.
Matyti dar vieną.

Bent akimirką būti nei čia, nei ten, nei niekur.

Mylėti vientelį savo drožtuką ir vertinti žemyn krentančias drožles, kurios už mano mintis atiduoda gyvybę.

Noriu būti žvirblis, lesantis kaimynų vyšnias. va tep;)