skaičių magijos prasideda
///
raganos ir laumės

Nesam nepažįstami,
Juk matom tuos pačius saulėlydžius.

aš tu
be poezijos
vien pauzės
šaltai švyti
įtartinas
vakuumas
ką tu sakai
kas tu
kas aš
krūties
šešėlis pabėga
po anklodėm
lygiagrečios tiesės
nesikerta niekad
pamokai mane
visos kitos -
tyliai palieka
žodžius burna -
susikerta
tik kartui
kas aš
kas tu
ką tu sakai
vakuumas
įtartinas
šaltai švyti
vien pauzės
be poezijos
aš ir tu

atsidauždami
(nu)švintam

tai šviesa sapnuojanti naktį.

akys surištos sielos mazgais

Jis rengiasi tylomis,
Į plaukus pinasi penklines,
Natos triukšmingai išbyra

Žodžiai ant odos
Suskyla į tylą,
Stebuklai nuo lūpų
Į katinus siamo susislepia -        girdžiu, regis lyja

Dievas vėjo varpeliais
Ant palangės atgyja,
Susisuka vakarą, smilksta -
pakvimpa alyvom

Jis žadėjo lankyt mane
zylėm ir vėju, o jau rudenėja -
gelstam ir virstam raudonom
alėjom

Palikti pertraukos

kai žodžiai suskyla į tylą

Mėgstu.

Obels šešėlis.
Senoj karvės kaukolėj
Supasi sielos