Žiedas kaip kliuvinys
betonas borteliai greitis avarija
pasukai į kairę prieš eismą

žiedas kaip ženklas
ant dešinės ar kairės rankos
o jei berankis žmogus tai ką
beženklis ir ačiūdie

žiedas kvepiantis
geltonas raudonas na ir kas
nuskintas laikinam akibrokštui

žiedas lauke su plaštake niurnasi
su vabalu rausvas
baltas kraujažolės žiedas
nebyliai kalbantis

žiedas tau nieko nereiškia
esti ir tiek
žiedas kaip centras
juokingai įvardintas
sambrūzdis

žiedas ir tiek
nusijuok

iedas kaip kliuvinys

betonas borteliai greitis avarija

pasukai į kairę prieš eismą


žiedas kaip ženklas

ant dešinės ar kairės rankos

o jei berankis žmogus tai ką

beženklis ir ačiūdie


žiedas kvepiantis

geltonas raudonas na ir kas

nuskintas laikinam akibrokštui


žiedas lauke su plaštake niurnasi

su vabalu geltonas

baltas kraujažolės žiedas

nebyliai kalbantis


žiedas tau nieko nereiškia

esti ir tiek

žiedas kaip centras

juokingai įvardintas

sambrūzdis


žiedas ir tiek

nusijuok

„Gyvendamas Prahoje Jonas Basanavičius įsimylėjo švelnią ir subtilią bei gilaus mąslumo merginą Eleonorą Mohl. Neilgai jie džiaugėsi artuma. J. Basanavičiaus jaunoji žmona Eleonora susirgo anuo metu  nepagydoma liga. 1889-ųjų vasario 16 dieną ji mirė ant savo mylimo vyro rankų. "Nėra žemėje jėgų, kurios mus išskirtų", - prisiekė J. Basanavičius mylimai žmonai. Pažadą ištesėjo. Naujos šeimos nesukūrė. Mylimiausio asmens netekimas nesužlugdė ir neuždarė kartėlyje, bet išryškino tikrosios meilės amžinumą. Po kelių dešimtmečių vasario 16-ąją Lietuvos Tarybos posėdžiui vadovavo ir Lietuvos Nepriklausomybės tekstą pasirašė daktaras J. Basanavičius. Jis mirė 1927 metais taip pat vasario 16 dieną, taip bylodamas tikrosios meilės ir laisvės nemirtingumą.    Jo mylimosios Eleonoros mirties data - vasario 16-oji - reikšmingai pasikartojo dar du kartus. Tai meilė, kuri yra kūrybinga ir daro stebuklus.“ (J.Dapšauskas, str.“Matyti širdimi“.Bernardinai.lt, 2006.02.10)

aplink
šalia
prie
už
ten aukštai
ten toli
tiesiog ten
tiesiog čia
vis dar
jau
ir vėl

na paimk gėlę, na paimk gi, imk, ką...kodėl...ne....gerajjj...gerai gerai, duokš gėlę...duok...atiduok ją...kodėl...ne...na jau...gerajjj...gerai, gerai...et

čia dabar prie stalo knygų kalnas ir vaizduoklis ir pelė ne ta kur nori kaatės ta maža iš plastiko jos akys juodos anglys ne ne anglys o sagutės gera katei būti prie pelytės ne dėl to kad ji pelė o dėl buvimo būti prie šilčiausio stalo kur arbatos ištisai tai žalios tai earl grey ir kratos nuo garų katė balta bet pastalėj ji žino kad ne jos vieta ten jai per praasta ten kaimynų nėr žuvytės melsvo gaidžio ir kompoto iš akvariumo gelmių. be inercinių bangų ir šilumos iš prooo- to proceso oriaus jai truputį liūdna. katei. bet išjungiu. eik. neleidi man rašyti.
nusisukus nuo vaizduoklio uostau rožę.

ritasiritasiritasiritasi
ritasiritasiritasiritasi
ritasiritasi ritasiritasi
ritasiritasi ritasiritasi
ritasi ritasi ritasi ritasi
ritasi ritasi ritasi ritasi
ri tasi ri tasi ri tasi ri tasi
ri tasi ri tasi ri tasi ri tasi
rita si rita si rita si rita si
rita si rita si rita si rita si
ri ta si ri ta si ri ta si ri ta si
ri ta si ri ta si ri ta si ri ta si
ri ta si ir ri ta si ir ri ta si ir ri ta si
ir ri ta si ir ri ta si vėl ri ta si vėl ri ta si
ir vis dar ri ta si tasi ir vis dar ri ta si tasi
ir vis dar vėl tasi tasi ir vis dar vėl tasi tasi
tasi tasi tasi tasi vėl si tasi vėl si tasi vėlsi
ris ris ris ris ris ris ratus
ris ris ris ris ris ris ratus
s s s s sustok pri riš
su stok pri riš
s s t k p r r š
p r r š

Skaitymas.

Anūkėlė paklausė Senelės:
- Esu girdėjusi, kad kai kurie Zen mokytojai pataria savo mokiniams neskaityti. Kokia tavo nuomonė?
- Skaityk,- tarė Senelė.
- Ką turėčiau skaityti? - pasidomėjo Anūkėlė.
- Ieškok savo vardo, - patarė Senelė.
Kalakutas apie tai papasakojo Varnui. Šis paklausė:
- O ką tu manai?
- Ai, nežinau, Roši. Man knygos ne kažin ką tereiškia, - atsakė Kalakutas.
- Tu turi savų kūrinių, - tarė Varnas.

Skaitymas.

Anūkėlė paklausė Senelės:
- Esu girdėjusi, kad kai kurie Zen mokytojai pataria savo mokiniams neskaityti. Kokia tavo nuomonė?
- Skaityk,- tarė Senelė.
- Ką turėčiau skaityti? - pasidomėjo Anūkėlė.
- Ieškok savo vardo, - patarė Senelė.
Kalakutas apie tai papasakojo Varnui. Šis paklausė:
- O ką tu manai?
- Ai, nežinau, Roši. Man knygos ne kažin ką tereiškia, - atsakė Kalakutas.
- Tu turi savų kūrinių, - tarė Varnas.

kieme ak
vilė mano
du k
relė beveik
sukuti ss
uksi sukas
ratu rat
kaimynė rat
šnypš
čia