Nesirimuoja

Soneto forma - labai trapi, todėl itin svarbus skambesys. "Styga harmonijos groteskiškai pakibus" - labai gremėzdiška, ir skambesio ir prasmės požiūriu. O "dangiška viltis" - klaikus šablonas. Nenaudok net "iš reikalo".

Rimše, prieštara tame, kad lyrinis subjektas naiviai žiūri į išpažintį, bet pats meldžiasi. Vočių aižėjimas: trūkinėjimas. Votys, jeigu supratote, kaip norėjau, tai sopuliai, žaizdos, nebūtinai fizinės. Girgždėjimas buvo reikalingas, norint išreikšti išpažinties sunkumą, kokia ji sudėtinga lyriniam subjektui, nenorėjusiam jos priimti.
Visumoj, ačiū už teigiamus komentarus. Matyt, pradėjusi rašyti prozą, rimčiau rašau ir eilėraščius :) Pasistengsiu dar padirbėt su jais abiem :)

Labai neblogas tekstas: su turiniu ir forma beveik suvaldyta. Šešta eilutė man ritmiškai stringa. O jeigu :,, mėnulio virvėmis nužengs dangaus viltis“?
Žinoma, yra, ką dar galima būtų pašlifuoti, bet svarbiausia, kad mintis yra ir ji jungia tekstą į vientisą darinį.

graži tėkmė. Tačiau skaitydama jau stabteliu ne  prie ritmo, bet prie leksikos: ar tikrai yra prieštara tarp šypsenos ir išminties(nors), ar votys aižėja,ar girgždant tirpstama?...
o šiaip džoaugiuosi, kad imiesi gana sunkios temos, kad ją reiški tradiciškai.

rašyk dažniau :) ir nerašyk apie pjūklus, rašyk kaip rašai tik labiau savitu stiliumi, išgrynintu flow :)

Hm, dabar galvoju, ką čia atsakius. Dalis tiesios tame yra: man iš tiesų patinka tokio tipo tekstai, jei kalbam apie poeziją. Ar tai šablonas? Ne visai drįsčiau sutikti, tačiau ačiū :)
Jei, kalbėdamas apie savo, turi omeny minčių srautą ar kitą poeziją, kuri man nėra suprantama. T.y. apie bezpjūklį pakabintą virš lovos nerašyčiau, kad ir kaip poetiškai kam kitam tai atrodytų. Gal suprasite :)
P.S. Poeziją rašau tik kartais, labai kartais :)

gerai kad įkėlei du tekstus iš eilės, iškart eina pamatyt kur yra klaidos, originalumas ir patosas :) tikrai nieko prieš neturiu tokiems šabloniniams tekstams, jei labai net mieli, bet reik ieškot savo..labiausiai patiko apie akis :)