Diena - tai reiškia mokykla

Mokyklėle mūsų tu,
Kai kuriems esi brangi,
O kitiems tiesiog bjauri!
Vėl kas rytą kviečia keltis,
Kviečia į mokyklą ruoštis:
„Kelkis, renkis, bėk greičiau! „
Štai ir vėl esu mokykloj,
Šitoj mokslų patalpoj,
Va skambutis suskambėjo,
Pamoka jau prasidėjo.
Vienas kalba, triukšmą kelia,
Kitas sėdi sau ramiai,
Trečias dreba kaip lapelis,
Neišmokęs pamokos.

Po pamokos per pertrauką,
Kiek triukšmo, juoko aš girdžiu,
Anksčiau sakydavau: „O siaubas“.
Dabar prie visko pripratau.
Vieni nubėgo į valgyklą,
Kiti į lauką pakviepuot,
Treti sau klasėj užsidarę,
Bendrauja, jiuokiasi visi.
O mokytojai vaikšto, žiūrinėja,
Ieško ką aprękt, nubaust, paguost.
Ogal prisimena rugsėjo pirmąją,
Visus vaikus su puokštėmis gėlių,
Ir pasidaro linksma, taip jauku,
Kad į tikrovę nesinori grįžti...

O jau pažiūri - metų pabaiga,
Egzaminai pasibaigė.
Kažkas už nugaros sušuko:
-Valio! Kaip buvo lengva!
O kitas nusiminęs sako:
„Tikrai neišlaikiau. „
Ir kaip po viso to gera grįžt namo,
Numest kuprinę kuo toliausiai
Ir atsikvėpus pasakyti:
-Mokykla, tau tariu sudie!
O vasara - sveika atėjus!