Štai ir paskutinioji trilogijos dalis. Aš ir. Ir? Nežinau. Labai norėjosi parašyt apie įvykius mokykloje po anų rašinių. Tik kam? Sukelčiau dar vieną skandalą. Ir įrodyčiau, kad kai kurie žmonės susireikšmino nebe reikalo. Atleiskite, mielieji, ne.
   
    Vis svarstau, kodėl mokykla ugdo ne asmenybes, o robotus? Su vienoda elgsena, stereotipiniu mąstymu (kad ir primityviausias teksto suvokimo testas – mokiniai privalo kūrinį suvokti taip, kaip parašyta nuostatuose.), net ir išvaizda itin išsiskirti negali (kažkodėl manau, kad jei į mokyklą vieną dieną ateičiau su žalia skiautere ir tatuiruote ant kaktos, reakcija būtų ganėtinai neigiama. O tai jau galima traktuoti kaip šokią tokią diskriminaciją.).  Ir gaila man tų, kurie taps kreivu varžtu tame mechanizme, kuriame tobulai machinuojama kitų talentais, protu ir jausmais. Bet, visgi, tokių yra. Spaudžiu jiems dešinę.

    Kad ir kaip vertinčiau mokslą, į mokyklą einu ne dėl sinusoidžių, viduramžių istorijos, mitozės ar alkanų atpažinimo reakcijos. Ten mokausi gyventi. Iškęsti visus stuobrius, su kuriais savo noru niekad nebendraučiau, tačiau lavinimo įstaigoje – tenka. Laikytis grafiko – pamokų laikas nuo manęs nepriklauso. Tapti dalimi bandos, kuriai nė motais, ką manau ir ko noriu Aš. Teoriją galima išmokti ir namuose. Ir džiaugiuosi, kad dar niekas neparašė vadovėlio “Mokslas gyventi”.

    Hmz. Mokykla - puiki terpė komunizmui. Kad ir kokia utopinė idealogija tat bebūtų, mokinių tarpe beklasės visuomenės teorija visai tiktų. Žmones, kaip ir šunis, galima išdresiruoti būti vienam lygmeny, jei tai pradedama daryt nuo mažumės. Žodis ‘beklasė’, įstaigoje, kurioje viskas skirstoma pagal klases, skamba kiek kvailokai. Bet ar tikrai? Juk tai tėra laiptelis, kuriuo užlipama, pasiekus tam tikrą žinių kiekį. Ir visi vis tiek pasiektų viršūnę. Kalbu apie socialinį pasiskirstymą. Mokiniai juk išsiverstų be korifėjų, diletantų, vidutiniokų ir liumpenproletariato. Tuomet mintis “Visi skirtingi – visi lygūs” būtų teisinga. Vienok (nevartotina, bet gražu) džiaugiuosi, kad komunizmas fiktyvus. Mokykloje turi būti tam tikras kiekis lyderių ir nevykėlių. Antraip mamos neturėtų, kuo skatinti trečiokų. “Juk tu nenori būti toks, kaip Petriukas. ”

    O dabar jau tikrai gana. Trijų dalių fantasmagorija baigta. Ne, neplokit. Ir gėlių nereikia.

                                              “Vieni virto drobėm, kiti toliau drisko tapetais”
                         
                                                                                      Inga.

P. S. O pasaulis pagal Garpą buvo gražesnis.

P. S. 2. Labai norėjau parašyti apie mokyklą ką nors gero. Tikrai norėjau. Nepavyko.

P. S. 3. Paskui bus dar blogiau.