voras savo tinklu suaižo dangų,
ir mano kampuoti kontūrai
sugula į debesis.
o aštrūs jų kampai
subraižo blauzdas nakčiai,
ir jos veido išraiškas
nejučia pasisavina žvaigždės.

ir iš sukaupto liūdesio
mažoj savo beprotybėj
uždegi tūkstantį žvakučių,
žvilgsniu užpūti vėją —

atjaunėjai šiąnakt
dar vienu gyvenimu.