Jis įnirtingai kiauksėdavo falcetu,
virš galvos kilnodavos užsnūdus aureolė,
mat naktimis ant jo akių užsmukdavo beretė,
o akys smukdavo kaimynės guolin.

Ir šįryt jo nuvargęs kūnas
sudėjo man vaizdingą mis-en-sceną:
kalnai kalneliai į kalnynus stūmės
tarpeklius gludino šaltinis.

---------------------------

Jis vėl žadėjo grįšiąs.
Tik dūmus iškvėpuosiąs peleninėn.
Bet juk žinau – dvi vyšnios
dar šiąnakt sirps į jo megztinį.


Stikle sudužo mon. Amour nuslydo.
Žemai ir dusliai nusileido vos išskridęs.