Istorija kartojasi:
Šįkart per dykumą,
Azijos dykumą,
bėga ledokšniai.
Kaistančiais pirštais
tavo atodūsio raištį
bando ištirpdyti.

Tiesiai nuo kelių
jie pradeda -
tu atsiklaupęs
nakties daug išaudi,
o ji tik dejuojanti.
Iškvėpi - gaudžia.

Krūmų langinėse
beldi vandens -
sugertum tą dalį,
kur plaučiams.
Užšalo.
Nustok, nebeverk.
Ledu tavo
raižyti plaučiai.