Prabilus

Lūpos aplipusios
plunksnomis
          nuryjant debesis
superšti gomurį
          ir nė žodžio nesigirdi
          taip žemai sklendžiant kregždėm
jų sparnai iššvokšti
pro dantis
- - lydint


Pateka

veliasi šviesa į
gerklę
          sprangu
plūsta  dygsniai
paliekantys randus

krešinčios raidės

net įkvėptas oras
negali nuplauti


Saulė

pelenais atsikosčiu
            visą maudžiantį klegesį
vė formos dangus
nusineša