Nebematau tavęs, tik lūpas,
Kurios taip tyliai šnara,
Vos čiurlena,
Kremtasi dėl neregio manęs.

Nebegirdžiu, tik ūžia vėjai,
Iš Šiaurės išilgai skersai.
Galėčiau perbrist jūrą, okeaną,
Bet moku plaukt tik žodžiais
Arba skęst.

O lyja vis gausiau
Į prakaituotus delnus,

Girdžiu: sustok.
Nubėgu.