Man juk tikrai turėtų rūpėti ateitis. Kodėl ji pasikeitė?
Ji matydavo visada šviesas. Mirguliuojančias. Vaivorykštes dėliodama. Visi žiūrėdavo kažkaip priklupę nuo apakimo į ją. Arba čia gal ji? Ir vėl? Eina šikt. Ji juk lipo jiems ant galvų. Aš myliu Antanus. Kartais abejoju, kada prasideda vyriškumas ir kada atsiranda moteriškumas.

-Mama? O kodėl blynus vadiname blyyyynais?
-Ar tu gali paskubėt? Vėluojam pas Liną.
-Nu kodėėl? O galiu vadint terkšlėm? Juk blynai ne blynai!
-Greičiau tu suaugtum..
-O pomidoras? pf. Kas čia tokie taip durnai išsidirbinėja??

Ir dabar negalėtų sugalvot, kodėl blynai, taip ne blyniškai skambėdami, gali vadintis blynais. Dažnai jos leksikono Žmonės nesupranta.
Užgesinta šviesa klasėj. 'Amsterdamietiško' šakočio kvapas priekyje guldo visus: pavasaris. O tie, kurie sėdi priešais šakotį, aiškiais, neužuodžia. Kūkčioja „berniuko su pižama“ draugai. Ir tos geltonai drėgnos dėmės, ateinančios iš lauko dažo langą. Nežinau, ko aš čia atėjau. Mandagumą išnaudojo ir vėl ji. Socializacija.

Terkšlinčios kojos per atšilimus. Dažnėjančius vis. Parklupdo. Kartais paguldo. O kiti ir skraidyti pradeda. Pavasaris.
Kažkoks brisius per tvorą mano kalę tvarkyti norėjo. Pirmą dieną spyrį gavo jis. Antrą dieną - vijausi, kol jis grįžo namo. Pamačiau, kur tas gyvulys gyvena ir uždariau lailą. Auga mano kasos.

„Viščiuk“. Ir apsiveja aplink ranka su liežuviu. Kur mano kojos ištirpo? Susiliejo viskas. Juk abu trumparegiai fotomanai. Atsiprašau, brangusis profesionale. Kai pirmąkart pamačiau, pagalvojau: „norėčiau šįkart tokio tėčio“.
Pasakykite, meldžiu, kas iš mūsų buvo vyras?
Ir tada smegenys atsiamputavo, nes Ji viską gali. Kam tas pradinis, pagrindinis, vidurinis? Juk praktika visagalė!
„khekhem“. Ir Jums turbūt smagu ieškot savęs su kitais. O tų kitų būna daug tuose sambrūzdžiuose.
Ir tarpduryje pasirodė ne jo vaikų mama.
Ir staiga ji puikiai prisiminė viską. Spintą, už kurios alsavo tėtis. Ir dar jo sūnaus mama žviegė.
Viešpatie, kokia aš panaši į ją...
Plaukai sušnareno akis. Atsivėrusios pamatė užpakalį banguojantį.
Ačiū - prisegiau prie kavos aparato lentos. Už poros mėnesių jis pasidarė kloną.
Juk Pavasaris turėtų būti Po vasaros. Priešdėlis visgi.
Bet jis skanus kaip ir antaniniai.
Obuoliai, Žmuidzinavičius, Škėma, Kiedis.
Ir prasidėjo naujų pamatų tikėjimui statybos per Adamkaus vadinamą sunkmetį, per pasaulinę krizę.