Šiandien istorija kaip visada trumpa. Ir tas visada seniai buvo. Parašysiu apie būtis, keliones, patirtis. Taip. Apie tą patį, kada nors pasibaigsiantį gyvenimą.
Mobiliųjų nereikia išsijungti.
Specialiai geriant apsilaistydavau, nes patinka, kai trykšta čiurkšlė be krypties ir iš jausmo.
Specialiai suraukdavau antakius ir prisimerkdavau, nes rodydavau, kad turiu susidomėjimą.
Specialiai viniodavau dūmus mašinoj, kad pajusčiau skonį burnoj kaip tavo.
Specialiai skaičiuodavau dantis auksinius, nes mano vardas juk irgi iš aukso.
Tai tik veidas, Brangusis.
Dvi rankos sučiupo pečius. Pakračiusios juos, pradėjo šokį. Žaibams darant „disco disco“, lietui spjaudantis, vaivoRykštės užsičiaupė. Leido kalbėti.
- Jei tu būtum nors truputį vyresnė.
Ir tie žodžiai visą gyvenimą aidi. Visą gyvenimą atsilieku kaip šlubio koja.
- Jei bent penkeriais metais...
Tie patys tik ding-dong.
O tai pavadinčiau kauke. Visi jų pasai rodo 1978, 1945, 1984. Nepriklausomai, kuris `niolika jai.
Nekenčiu, kai girtumo jausmą numuša ištraukta varpa.
Nekenčiu, kai transas atsitrenkia į mamą.
Kenčiu, kai perkandi ranką ir pasrūva kraujas.
Kenčiu, kai matau šeimų spektaklius ant žemės.
O tai beveik realybė.
Staigus šuolis, sūkis ratu ir griūtis. Įsisiurbimai tiesiog ant asfalto prie centrinio knygyno.
- Nu tik tave įsimylėjau.
Ji atsistoja ir bėga daug daug. Kojos neneša. Kablai taukši.
Taip kas kartą, kai pasibeldžia siurrealumai ir kiti malonumai. Kai vaikai nori padaryti Madoną.
Ištvirkizmai?
O štai istorija, kurią Petras norėjo suplėšyti, perskaitęs anapus vartų.
Jai aštuoneri. Jos seseriai treji. Jų liežuviai plakėsi kasdieną. Dabar joms sako: „gerai bučiuojies“.
Jai šešiolika. Jos draugei septyniolika. Draugės rado raudoną guminį ir virpantį. Dabar joms nebereikia vaikų.
Negali būt? Fake? Reality? Siurreality?
Yra.
Yra ir būna. Žaibolaidžiai išsijungia. Kažkada rodai tik veidą, kažkada – tik šikną. Ir taip nukeliauji į dirbtiną misterį gyvenimą arba visiškai logišką seksistišką pasaulį. Juokingiausia, kad pilotas esi tu. Ir net Beno nebereikia, kad gero vėjo palinkėtų. Navigacija šalia. Hei! Kylam.
OK
2009-07-09 21:22
Pusė tikrai nepralenkė. Nemanau ar išvis kas nors pralenkė... Be to kam čia lenkinėti? Juk kūryba ne lenktynės.
2009-06-19 16:54
Parulskis? Erlickas?
Juk tai atgyvenos, Aiste. Pusė pertraukoj esančių individų juos jau pralenkė.
Saramago, Ostin, Hesė, Grasas, Makalou. Juos pranokt - va čia tai menas...
2009-06-17 22:07
Į mėgstamiausius įsidėjo:
|