ta galva parista galva kabliais
ir grandinėm pražiodyta
smilkinius diegia aušra
betoniniai įtrūkiai veriasi
per odą baimė įtrūkus plyta
sienos smilksta į paakius
ta galva įrista
į juodai-baltą miegą
kolona stiklas šukė įstrižas pjūvis kolona į dangų kolona pakėlus akis
kolona kelias iš dulkių kolona debesys žingsniai kolona a
kolona aidas kolona pilnam kambary kolona juoko kolona per miegus
kolona ašara išgaruojanti lietų kolona grindys išplėšytos kolona
po kojomis kolona siluetas žmogaus kolona saulėlydis be vakaro
kolona aidas kolona pilnam kambary kolona tankai kolona ir tankai
kolona ir tankai kolonom iš miego kolona
dar pora simbolių dar pora r
aidžių sugriebti prie ausies
po smilkiniu ir plėšti
neigiamai, sakyčiau gana, akvarelė tokia paskydus, nesiimk piešimo, jei neturi kažkokių labai įspūdingų įvaizdžių ar sugebėjimo tam, retas amatas gi. nesuprantu, gal aš čia pasenau taip greit, ar ką. man labiau tavo siužetiniai patikdavo, kažkada.
Kažkaip beskaitant atrodė, kad žodis "kolona" vietoj kablelio ;DD tai ar negeriau rašyti žodį "kablelis" ? Nesupratau kažkaip to besikartojančio "kolona". Bent mane užkabina tik paskutinė strofa :)