būsiu durna ir paklausiu. gal čia kiti supranta (na, balai aukšti kaip matau), o bet kodėl būtent trys tūkstančiai vyrų?

bet "Tik plinta vyzdys ir pakampėm nutįsta šešėliais " - čia kažkas labai nuostabaus.

ir vis dėlto tekstas man atrodo rašykinis-pertraukinis, kitaip tariant - internetinis :(

Prieštarauju gerbiamam Juliui Kelerui.Menas yra menas, jis neprivalo tarnauti vienakrypčiam supratimui.man patiko tavo eilėraščio svoris, jis savyje talpina truputėlį šviniškos vaizduotės užuomazgų, kurios man yra priimtinos.Skaitytojas vis tiek kuriasi asmeniškas interpretacijas, kurios išvedamos iš asmeninio psichologinio lauko. Menas tuo ir nuostabus, kad kiekvienas jį gali interpretuoti savaip, pro savo prizmę.Tačiau kūrinys turi būti sąmoningos manipuliacijos skaitytojo interpretacijomis.Aiškumas gali būti ir sunkus, jei jis yra suprastas.

toks lengvas, o kartu ir sunkus. nešuosi :)