Aš turėjau gimti viduramžiais
Kai nebuvo jokių revoliucijų, Froido ar rusiškų sputnikų
Turėjau gimti žiurke
Su didele pilkšva uodega ir buku alkanu snukiu
Jei aš būčiau gimęs viduramžiais, suprantama, žiurke
Aš begėdiškai tuštinčiausi į valstiečio klėtyje užsilikusį pusmaišį miltų
Ir  valstietis grauždamas duoną vadintų ponus žiurkėmis dėl kartumo burnoj
Aš tikrai turėjau gimti žiurke
Išpampusia, pilka su buku snukiu ir dideliais dantimis
Kurią sadistinių polinkių kupinas inkvizitorius uždėtų ant kankinamojo pilvo
Uždėtų ir užvožtų po kibiru
Pabarbentų
Dar pabarbentų
Tada žiebtų žvakes ir ugnimi laižytų metalą
O aš – ant minkšto pilvo nagais
Adrenalino kiekis graužiko smegenyse pasiektų apogėjų
Ir aš imčiau draskyti minkštus audinius
Vis giliau ir giliau, o ten už kibiro šauktų jis arba ji – nesvarbu, tai abstrakcija
Kol nutiltų ir budelis nuėmęs kibirą išvystų mano kruviną snukį
Pilve išraustoje duobėje, mane, įsisukusį į klykti nustojusius audinius
Aš turėjau gimti viduramžiais ir mano kailyje veistųsi blusos
Kai juodojo maro dalgis būtų baisesnis už pažadus kirpti algas
Viduramžiais, kai damos pamačiusios žiurkę nesiraitojo sijonų ir neklykė
Kada jų pudruotuose perukuose utėlės buvo normalus reiškinys
Kada feodalas pamatęs žiurkę ipintų į jos uodegą degantį skudurą
Vasalai raitytųsi ant žemės iš juoko ir kumščiais išdaužytų neiškultus rugius
O aš klykdamas ratais būčiau fejerverku, kuris tais laikais, suprantama, egzistavo tik Kinijoje
O frazė „Made in China“ tada dar nebuvo virtus ironija
Aš tikrai galėjau gimti žiurke, bet viduramžiais
Alchemiko laboratorijoje lakčiau spalvotus eliksyrus
Ir nesisupčiau sūkuriuojančiuose lapuose ant virvės
Tikrai nesisupčiau, juo labiau ant virvės
Nes būčiau žiurkė ir ėsčiau grūdus
O virš galvos mėnesienos dalgiu ropotų rasa
Dangaus absoliutas praryjantis viską – net ir žiurkes
Praryjantis viską – net ir viduramžius.