krūmas praėjo gatve
lyrinis subjektas atsisako kalbėti apie
savo moteris apie vaikų giminaičius apie grašius atsisako
išduoti tapatybę net
nežinomos planetos gyventojas krūmas auksinėm šakom
sako ššš tavo prozą suvalgiau išspjoviau
sako biče visa tai turi svorio
aš sėdžiu vienoje pusėje
lėkštutės
nulenkiu
visas šakeles rožių žiedlapius  prie tavo kojų
byra ir bėga beprotiškai geras ėriukas

prisimenu visas vaikystes generolus visus
pasisakymus net pačio autoriaus
kad blogis nugali didesnį blogį nugali
tėvynė prisimenu
parašiau
ir pasakiau užtikrintai tai ne klonas
2