Kūkučių privalgę kūčiukai,
Traška dantyse, kurie
Svajoja apie užsidirbtą naujųjų metų
Vakarą
Virš teliko senis šaltis ramiai
Ant riedlentės stovi, nes
Už lango jau tirpsta sniegas.
Nors į dovanų maišus net
Kojinė netilptų
Per ekraną šmėžuoja vaje kiek
Gražumų
Truputį apnuogintų,
Žiemiškai taip, kad pastiprintų
Kalėdinę dvasią, neatperkamą girliandomis,
Kurios po truputį užgęsta mieste, nes
Gedimų niekas netaiso
Stebuklų naktį baltų arkliukų
Laukdami kaip stebuklo.