Pati pabaiga nėra visai bloga, bet iki jos  tekstas nuskandinamas.

kad žodžių išdėstymas nepainiotų, pažiūrėkim kas čia yr:
gyvenimas po truputį užšąla
nejauti siekių
tikrovės
rankų
tik tikėjimas liko
negęsta vizijos
ir židinys vis kūrenas tavo žvilgsnyje
jau
užšalo
liepsna blakstienose
persipynei
kaip girlianda
ant šakos spygliuotos
aš
ne žaisliukas

neblogas tas užšalimas. galima būtų daugiau prisodrinti mintį.

Jeigu išvalytum klišes ir niekaip nežaidžiančias abstrakcijas, nekas teliktų...