Virš miesto pakibęs klyksmas,
klydo tie, kurie sakė – mėnulis mažesnis nei Žemė –
iš ten į girtuoklio gerklę nusileido delfinai
ir pragydo rožės žiedais, suvertais į spygliuotą tvorą,
kaip pienės pūkas, į lokio kailį įstrigęs,
kaip mergaitė, užmūryta sienoj,
sapnuojanti psalmes vilkų..
iš beržo išeina vienuolis, apsikabinęs kryžių,
pasižiūri į sumuštą dangų - -
net žvirbliai lietaus pliekiami
Pirma strofa labai užgriozdinta: metaforos dar papildomos palyginimais - sunku tampa prasmes suvaikyti. Kodėl tie delfinai į girtuoklio gerklę, kaip su tai susijusi mergaitė? Ieškau ryškesnių sąsajų.
pirma eilutė tartum įžanga, tačiau ji niekur neveda ir tampa balastu. pats tekstas prasideda nuo antros eilutės, tačiau tik pabarstai daug įvaizdžių, kurie nepateisinami. jei rašai "kaip", tai paskiau einantys įvaizdžiai turėtų būti kaip pavyzdys tam suvėrimui (gal aš čia tavo idėjos nepagaunu?) nors ir susisieja tas įstrigimas/užstrigdinimas, tačiau nepasiteisina. Kitas dalykas jei jau tą mergaitę sienoj užmūrino, tai matyt ji nebegyva, bet dar sapnuoja, jei būtum parašęs/iusi tiesiog užmūryta/inta labiau susisietų.
Paskutinės trys eilutės labai, tik "sumuštas" aštrus žodis, čia tokio švelnesnio norėtųs, kaip kad tie pliekiami, bet iš esmės, aš už.
kai kur labai gut, kai kur - nuodėmės.
pvz. su tom rožėm, gi nusibodę jos. tas į lokio kailį irgi kažkaip ne taip skamba. kaip ir užmūryta mergaitė..
antra strofa jau visai puiki.