Pakalbėkim apie
Žiemos šalty žėrinčius pakaruoklius,
Kurie skamba kaip varpeliai vėjy,
Šalčio raižinius ant jų nuogų kūnų.
Pakalbėkim apie tai, kad jie džiaugėsi būdami
Elgetom,
Kaip mylėjo tyrą „Upokšnį“.
Pakalbėkim apie tai, kad be ryšio
Kaboti tarp dangaus ir žemės
Ant gyvybės medžio žiemą pasikorus.
Pakalbėkim apie tai, kaip valkatos domėjosi,
Ar ten viršuj yra požeminių vamzdžių su
Riebiomis žiurkėmis ir šiluminiais mazgais.
Pakalbėkim apie tave, Dieve,
Kodėl neatsiliepei į klausimą?
„ Abonentas dabar nepasiekiamas
Po signalo palikite maldą
-- pyp –-“
V. Bakas
O man "Pieno lazerius" priminė :) Blogiausia, kad vis tiek priminė, Orlovą irgi. Čia aš į komentarą apačioje.
Pirma eilėraščio dalis labai sklandi ir koncentruota man pasirodė, o antra pusė - išskydo.
2010-02-08 19:33
Tai panašu ir į Tavo slapyvardį - vėlgi, ar pačios sugalvotą? Aš manau, kad kurk savo pabaigas, kurk savo pasaulėžiūrą. Šiandien Talentų Ringą žiūrėjau, ir viena panelė Orlovos ir Narkutės pasekėja buvo - lyg gražu, lyg savi žodžiai, bet tai mėgdžiojimas. O Tu tikrai gali būti savita, nes turi idėjų.
2010-02-07 17:41
šitai: "Ar ten viršuj yra požeminių vamzdžių su
Riebiomis žiurkėmis ir šiluminiais mazgais."
kažkaip sugriauna dviprasmybės iliuziją, per tiesiai, kad ir norėta aiškiai kitaip. O Vainiaus citata nepadeda, tai tarsi noras pasakyti tą pačią mintį, bet nežinojimas kaip. Tada telieka pasiskolinti frazę, parašyti autorių. Bet vis tiek - kam tai? Nebent šitas eilėraštis jau minėtam autoriui pagerbti, bet kad nepanašu į pagerbimą.
2010-02-07 17:37
Į mėgstamiausius įsidėjo:
|