Rašyk
Eilės (1303)
Proza (806)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 1 (0)
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti
Knygynas manoknyga.lt





nusileidžia
išnara dangaus

žvėrys be kailio
gysloti išskleidžia

sparnus pulsui mušant jų plėvės pritvinksta
audros


jei griūtų toks skliautas
žagtelėtum tarp kūnų
tarp miestų po nuolaužom
tikinčių nekaltų
tarp dulkių

ir septynios Tavo dienos šuniui ant uodegos
reikėjo palikt mus sode --


klausi ko taip šypsausi prieš vėją
Komentarus rašyti gali tik prisijungę vartotojai.
Vertinimas: 4,31 (26)
5, 6 lygių: 4,29 (7)
Skaitė: 956

 
Thumbsucker Darbas įdėtas į eiles, nes tai tikrai geros Eilės.
Giriu už formą, rimą, vaizdus ir įvaizdžius.

ir septynios Tavo dienos šuniui ant uodegos — Kertinis teksto akmuo.

Patinka visko eiliškumas.
Darbas įtikina savimi.
Nepabijosiu pasakyti, kad jei galėčiau, spausčiau (4,79)
2010-03-13 21:02
Kati Gerai. Ir forma neblogai suvaldyta. Man patinka... gal pradžioje kiek užsižaista įvaizdžiais - ne visai sulipę jie, bet pabaiga įtikina.
2010-03-09 10:29
Aistė_vėjuota toks neTadiškas, su Tadiškais įvaizdžiais. po nuolaužom
tikinčių nekaltų
tarp dulkių. čia gal kiek paleidai ir poto truputį sutrukčioja tarp enterių, kas kažkaiptaviesiems neįprasta, gal Mėjos pastebėjimas dėl parašymų teisus.
jei griūtų toks skliautas tai aš irgi šypsočiaus
2010-02-24 23:34
Į mėgstamiausius įsidėjo:
Šita informaciją mato ne visi. Norite matyti?