Išeiti aš nenorėjau
nors 4 sekundes aš turėjau
laike buvau pasiklydęs
ir išėjimo niekur nesimatė
buvo dievulis šalia jis man šviesą parodė
link kurios ėjau ir išėjimą greit radau
išėjęs pasukau link tuštumos
neradau sau vietos nei savo garbės
viskas veltui praėjo gyvent nenorėjau
bet viskas į sapną panašėjo
ir iš jo lyg išėjimas buvo
iš sapno aš labai išeiti norėjau
bet gyvenime greitai žvakės degė
o aš buvau neklaužada vaikas
ir nuo ugnies kentėjau
bet vėžlį priminė mano sapnai
ir 4 mano sekundės panašėjo
į paskutinio draugo atsisveikinimą
paprastos mintys dar kartą aplankė mane
ir liepė gyventi švariai
nors meilės dar buvo per mažai
mylėjau moterį aš ir žinojau kad ji tikra gražuolė
žinot iškur ji atsirado
pasirodė lyg iš rojaus buvo ji
žiurėjau jai į šaltą vaidą mačiau ašaras velnio
ir gailėjaus kad veltui gyvenimas praėjo
aš lyg tyčia valkata tapau
ir galvojau kaip vienam nelikt
nes čia  vienatvė mane pasiėmė
pasaulyje ir gerų dalykų buvo
ir lyg tyčia aš vėl tam labirinte
aš išeiti aš nenorėjau
nors 3 sekundes aš dar turėjau
laike aš buvau pasiklydes
ir niekad su gyvenimu skirtis nenorėjau
bet mane viena mergina sužavėjo
ir lyg tyčia aš tam labirinte
o užrašas skelbė
eisi į prieki mirsi
vietoj pasiliksi greitai pasensi
o jei į šalį nusuksi tau gyvenimas šunybe iškrės
o jeigu meile grauš krutine
negalvok kur tu esi
nes liksi vienas kaip pirštas
tik va drabužius turėsi
ir na vargšas duonos gedėsi
ir juoksis visi lyg iš kokio kvailio
žiurėti nenorės
o aš sukursiu labirintą ir jame pasiklysiu
ir niekad išeiti aš nenorėsiu
net jei ir 2 sekundes aš dar turėčiau
norėsiu tapt džinu
o svajones jis man sugriaus
tik liks blogi prisiminimai
ir meilė kažkada užmiršta
ir tik velniai težino
kada man laikas numirti
tik liks 1 sekundė
iki mano greitos mirties
užsinorėsiu aš gyventi amžinybe aš
kesti gyvenimo šunybe
bet neleis laikas tos amžinybės kesti
duonos tinginio atsikasti
tik va ar leista mano širdžiai dar ilgai plakti.