“Nuo pilies iki mūsų diena
                  generolas minėjo kad liks... „
                                        D. R. „Generolas“

Muzikantei Aistei R. atsiminus visą nuostabų buvimą
pilnam pažymėti

šešios stygos balsais iš Edeno
o galvojai kad lyjant sonetas
dūmai lūpose senamiesčio skverais
tai mergaitės šviesa cigaretėm
rūkėm dangų ir gėrėm ramsčius
galvojom jog mirtis neužges
dainuoja ji rojų iškrypsta ruletė
į karalių medžio taures

skylant vakaro angelo kaktai
plūsta geltona žibintų šviesa
alėjos vingiuodamos prislegia naktį
tu nemiegi rudens
nesava
jeigu būtų būgnelis ir kulkos aš sužaisčiau
                                              geltonas duris
tyliai kužda stygos iš tavo kad galbūt tai
                                                  paukštis ar jis

šitaip trumpėja cigaretės kampelis
ir nepameni arkos lentų
tai tik Nojus plukdo pasąmonę
pasiklydęs migloj ir randu
šešiaakį pabūklą badaujant
nusitaikiusias velnio rankas
tiesia taurę antrasis karalius
ten kauliukai bilda kaip mes

jau virš mūsų skaičiuoja monetą
arba žvaigždės įstrigę briauna
Nojus dairos balandžio ar kurmio
šypso tau
šaukia matos sala
du tušti trečias šūvis kūnas kerta anapus dantis

ir atrodo
taip verkia stygos ugninės
aš ten
kur siela gano naktis