kaip taip karšta varinės sruogelės sutrūksta
kontaktai
nebejungia tik šnypščia ekranuose sniegas
ir kyla
lėtas sparnas iš smėlio
nedrąsiai numanomos arktys
taip nedrąsiai išnyksta.
užpuola miražinės tylos
o aš vienas lauke - ir karys ir kvailys ir lavonas
teatrališkai laukiu iššiepęs kardus
ir praleidau
kada lūžo sekundė.
dabar tai daugiau negu noras
Man labai gražu. Gal tik "iššiepęs kardus" erzina kiek, dėl neaiškumo, demonstratyvaus alogizmo, kuris gal nereikalingas? "Praleidau, kada lūžo sekundė" - šiame teiginy apmąstyčiau, ar tinkamas žodis "praleidau" ir ar jam pasirinktas pats geriausias veiksmažodžio laikas šiame kontekste.
Užskaitom. Nors ir neišmanom, kas tas R. :)
"Teatrališkai laukiu" - čia jovalas su laikais (spausdinimo klaida?). Keisčiau į "teatrališkai laukiau". "Kada lūžo sekundė" - keisčiau į "kai".
Antrasis katrenas man kiek per toli nuo pirmojo prasminiu požiūriu. Priartinti būtų galima kad ir į antrąjį ketureilį vėl įvedant karščio motyvą.
Labai svarbu išlaikyti atmosferą, išsaugoti ją, tekstui besivystant. Čia toks bendro pobūdžio patarimas.