Užteršus savo jauną kraują
puolu prie grapkutės.
Neužmirštama kelionė vakar
po kraujuoto šokolado fabriką.
Ištins riešas, bet pasimirš nors priešas,
o priešų daug, reiks pakartot,
kol nesugebėsiu  rasti vietos .

Patvins gyvenimas svetimu krauju,
betono skonis burnoje,
akys trykštančios pykčiu.
ir jūs, mano šeima ,
kas bus sunku,
nekęst jūs visada.