-Na bet ir triukšmas. – murma patamsy, vėpsodamas į lubas. – amžinai su juo šitaip, amžinai jisai sugalvoja – tai ketvirtą ryto baldus perstatyt, tai vinį įkalt sienon, arba dar ką padaro, kad ir netyčia – po ilgo, girgždančio vartymosi iškrenta iš lovos, sakysim. Arba užmiega, palikęs televizorių, kuriame, žinoma, baigiasi programa ir šis ima garsiai pypti, pabrėžtinai rodydamas tą bjauriai išryškintą vaivorykštę. Blogiausiu atveju – buitinis konfliktas. O kai konfliktuoja gerus šimtą penkiasdešimt sveriantis proletaras, negali tikėtis, kad decibelai atitiks valandas. Kad ir šiąnakt – šit jau penktą sykį kelsiuos parūkyt (o ką dar darysi, dar galima gerti pieną, bet retai gelbsti), o nė nešvinta. Nors kita vertus, rodos, aš jį suprantu – kur dings. Tvarko pasaulį. O kai tvarko gerus šimtą penkiasdešimt sveriantis proletaras, negali tikėtis, kad nesutvarkys.