Kartą per septynis tūkstančius metų iš dangų remiančio kalno urvų nusileidžia žvėrys. Likus septynioms dienos iki jų pasirodymo, iš smailos viršūnės pasklinda alkanų žvėrių staugimas, įspėjantis apie artėjantį vizitą. Nuo vieno skardžio prie kito jie liuoksi žemyn, grėsmingai artėja prie kaimo, nešdami pasaulio pabaigą. Norėdama apsisaugoti genties žmonės susirenka brangiausią savo turtą, leidžiasi į pajūrį, kur praleidžia septynias savaites. Grįžę randa sugriautą kaimą.
Skaitau ir akys raibsta. Raidės raitosi susisuka viena su kita, lyg gyvačiukės šokinėja tarp eilučių. Užverčiu lapą ir prispaudžiu delnu. Vedu pirštu per skaitomas raides, neklusniai ropojančius žodžius imu už nosinių ir guldau atgal.
Klausausi, balkone stovinčio vyriausiojo žynio, su nerimu nužvelgiu į kalno urvus. Pasigirsta veriantis širdį staugimas. Stipriai įsikimbu į savo mylimiausią lėlytę, išdrožtą iš liepos. Staugiančių žvėrių balsai, man primina gailią raudą. Genties žmonės išėję į lauką, dairosi į visas šalis, virpėdami nuo kiekvieno krebždesio. Žynys neradęs ką dar pasakyti dingsta tamsiame šventyklos viduje. Tai pastebėjęs žmonės suskumba namo krautis būtiniausių daiktų.
Raidės sukasi ratais, virsdamos piešiniais uolos sienose. Jie muistosi ir šokinėja pakėlę priekines kanopas aukštyn, atkiša į mane aštrius ragus. Radusi naują sugertuką uždengiu delnu. Atsargiai atverčiu lapą su spurdančiais gyviais ir sunkiai gaudydama kvapą palinkstu prie knygos.
Gentis įsikūrusi nuožulnaus kalno šlaite. Kaimelis išsidėstęs aplink šventyklos bokštą sukrautą iš akmeninių blokų. Jį pastatė protėviai. Bokštas papuoštas praeities įvykių fragmentais, vaizduoja stūksantį kalną su begalę urvų ir žmones nešančius aukštyn kukurūzų burbuoles, aukas žvėrims. Aš su senele gyvenu arčiausiai viršukalnės. Mėgstamiausias mano žaidimas mėtyti smulkius akmenukus žemyn į pro šalį plaukiančius debesis. Vieną akimirką atrodo, kad jie tuoj pat atšoks atsitrenkę į minkštą paklodę, atlėks atgal pas mane, tačiau akmenys kiaurai perskrodžia debesis ir susminga į  paplūdimio smėlį. Pakrantę kiaurą dieną šildo saulė, genties žmonės augina kukurūzus, bet jau kelios vasaros derlių pasiglemžia tai sausra, tai liūtys.
Puslapis susiraukšlėja, raidės pabyra ant stalo, kaip sagas renku į saują ir paseilinusi dėlioju ant lapo. Nelimpa. Surandu popieriaus klijų buteliuką ir nekantriai tepdama ant kiekvienos raidės nugarėlės po lašelį suguldau į vietas ir užverčiu dar vieną lapą. Išsipūtusi knyga sušvokščia. Prisitraukiu arčiau.
Paskubom parbėgau į namus. Senelė į ryšulėlius grūda medinius stalo įrankius ir drobines paklodes. Tas pats vyksta visuose namuose, visi ruošiasi palikti kaimą. Prieš išeidami genties žmonės vėl susirinko prie šventyklos. Žynys toliau tęsia savo istorija, o aš jau girdžiu šnopuojančių žvėrių gausmą. Jie artėja.
Raidės išsirikiuoja priešais mane, svaidosi taškais ir kableliais, vos spėju dangstyti veidą. Kai pabyra tritaškiai ir kabliataškiai, glostau delnu, šnibždu: tšš. Apsikabinu puslapį, pirštais ištiesinu užsilenkusius kampučius.
Dar nepakilus saulei, genties žmonės vorele leidžiasi žemyn, klausosi žynio  murmesio. Eina visi, nes jei nors vienas pasiliks, tai pagal seną legendą pasaulis išnyks, pavirs į tuštumą. Mes būsim priversti visą amžinybę gyventi be laiko, be erdvės, be smėlio pilyse ant sūraus vandenyno kranto. Įsikibusi į pilkšvą senelės sijoną žengiu akmeniniais laiptais, garsiai skaičiuoju pakopas. Einantis už nugaros man lipa ant kulnų, bando paskubinti. Vis atsigręžiu atgal, klausausi rimstančio žvėrių staugimo. Dar žingsnis ir mes įklimpstam smėlyje, kopų pakraščiuose panarinę galvas kukurūzų burbuolės. Jų suvytę lapai čeža kedenami vėjo. Bėgu prie vandens, įbrendu iki kelių ir užverčiu galvą į kalno viršūnę, į tolyje pasilikusius namus.
Subanguoja knygos lapai, suošia lyg kriauklė prisiminusi vandens kalbą. Užverčiu paskutinį lapą, žvelgiu į užrašą,, turinys”. Išplėšiu iš sąsiuvinio lapą ir pradedu rašyti:
Nuo kalno leidžiasi kalnų ožys baltais sniego kailiniais, vėžlys kietu tarsi šarvai kiaukutu ir šiaurės lapė smailu snukučiu uostydama gęstančias laužavietes.