Rašyk
Eilės (1310)
Proza (807)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 2 (0)
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti
Knygynas manoknyga.lt





prarandu regėjimą
kiti pasakytų, kad Dievo dovaną

mano įaugę pirštai stiebiasi
lig gilumos, kurios nė pats nebe
žinau

nes nesuvokiu gamtos nebesuvokiu
savęs ir tavęs, mano kaimyne

prarandu tikėjimą lašais
rudenio vėlaus tekėjimo

rudenio, kursai pasibaigs
skambėjimu:

praradau dovaną,
Dievas sakytų- tik regėjimą
Komentarus rašyti gali tik prisijungę vartotojai.
Skaitė: 90

 
Littera Pavadinimas, mano nuomone, atsiklijuoja nuo teksto ir gan. O šiaip toks su struktūra, ir tai jau yra gerai.
2012-01-30 20:00
Linutė Jusevičiūtė Kas kartą vis apankame.. Vis praregime. Taip ir pulsuoja gyvastis. Ir man patiko tavo eilėraštis. toks lengvutis ir sukeliantis man daug prisiminimų. kurk toliau. :)
2012-01-22 11:44
rimšė tokie liūdni parymojimai ties perifraze...Bet mane vis imponuoja Tavo kalbėjimo ramybė, toks tolygus minčių tekėjimas...
2012-01-20 19:39
Į mėgstamiausius įsidėjo:
Šita informaciją mato ne visi. Norite matyti?