Žinot ko aš bijau? Tamsos. Ne, ne tokios tamsos, kuri mus apgaubia užgesinus kambaryje šviesą. Aš labiausiai bijau šaltos ryto tamsos, kai dar visiškai nepabudusi iš sapnų karalystės turiu žengti į tamsos pasaulį. O dar tas tirštas rūkas, kurį gali pamatyti tiktai ten, kur žibintų šviesos trupinėliai krenta. Tai kelia šiurpą. Tamsoje viskas kitaip. Medžiai, kelias, žolės… Viskas įgauną kitokią ir paslaptingą formą, visiškai kitokią nei kad buvo dieną. Tamsoje viskas treška. Kartais net atrodo, jog tave kažkas seka, iš lėto alsuoja tau į nugarą ir eina iš paskos tavęs, o tu tada, ištiktas baimės atsisuki atgal. Tačiau nieko neįprasto nepamatai, išskyrus tamsą, o tada jautiesi labai kvailas ir bailus kaip kiškis.
Taip vos ne bėgte prabėgi tamsias gatveles, paskubomis tikindamas sau, jog niekas tavęs neseka. O tada atsiduri autobusų stotelėje. Ir kaip visada nuo cigarečių tvaiko tiesiog įmanoma uždusti, tačiau iškenti, nes juk tu – TOLERANTIŠKA asmenybė. Ir taip kiekvieną rytą. Tas pats ir tas pats. Viskas kartojais vis iš naujo, tik kartais pradedi garsiai juoktis ir visi į tave sužiūra kaip į kokią pelkių pabaisą. Tau pasidaro nesmagu, bet tik trumpam. Nereikia sukti galvos dėl niekų.
Autobusas greitai atvažiuoja ir visi veržiasi, skuba, lekia, kad tik suspėtų užsiimti vietas. Tačiau aš neskubu. O kam? Kas iš to, kad greičiau įlipsi? Iš lėto išliauži į autobusą, atsisėdi. Ir tada tyla. Begalinė tyla. Bijai net krustelėti. Nors atrodo, kad turėtų kaip tik būti visiškai atvirkščiai. Autobuse turėtų įsivyrauti lengvas šurmulys. Tačiau to niekad nėra mūsų autobuse. Nebent labai retai. Bet toks ten ir šurmulys, kai per bene trisdešimt minučių spėji išklausyti visas naujausias dainas. Miela. Ir dar tu tas dainas taip puikiai girdi, nes juk labai mandagūs žmonės sėdi už tavęs. Ir klausosi. Net patys nežino kodėl.
O tu tiesiog visą kelią įsistebeiliji į langą, žiūri į kylančią didelę ir raudoną ryto saulę ir stengiesi nieko negirdėti, o tiesiog plaukti pasroviui. Iš lėto ir neskubant. Tada pasineri į patį S A V E.  Ir supranti, jog viskas yra tiesiog nuostabu ir tobula. Net ir TU, kuris dabar skaitai mano mintis, esi tobulas ir unikalus, tiesiog nežiūrėk ką kiti žmonės apie tave tauškia. Juk gyveni sau, o ne jiems.