Kūrybiniai įgūdžiai ( jei viso kūrybiškumo nesuverčiam įkvėpimui) ne iškart ir ne savaime atsiranda. Jauną kūrėją sveikinu nebanaliai pradėjusią. O dirbti su tekstuku dar reikėtų ir tikrai daug ką galima būtų pataisinėti. Kai kur neaiškumų ar ne per skubėjimą atsiradę? Tarkim:

ten, kuris vis susikaupia balos

Mačiau į bandytus užstot debesų pūkus

jus, jūsų, jūs - kam tiek įvardžių, juk jie tokie nekokie:(

pasiimu sau trečią posmelį:)

Veikijai, ačiū už pastebėjimus. O dėl apatijos… Kaip suprantu, Jūs norėtumėte aiškesnio josios šaknų ieškojimo? Deja, dar pati pilnai neatsakiau į klausimą, kodėl ši apatija/susvetimėjimas kyla, šis eilėraštis veik yra reakcija, abejonė, klausimo iškėlimas. 

Penintu, Jūs veikiausiai esate teisus. Rašyti iš esmės kitas nelabai gali išmokyti, bet štai, man įdomu pamatyti kuo daugiau įvairių nuomonių. Pavyzdžiui, turiu vieną draugę, su kurios mintimis ar vertybėmis kai kurios manosios gan stipriai kertasi. Rodos, galėčiau išvis su tokiu žmogumi nedraugaut, bet visgi mus sieja kai kas bendra ir apskritai, man su ja diskutuoti yra įdomu, mat man ji neleidžia užmigti, kaskart perkratau savo įsitikinimus, permąstau ir vis vedu atitinkamas išvadas. Tai čia savotiška analogija su šiuo reikalu. Ta kritika (jei tai būtų galima pavadinti kritika?) nuleidžia Tave ant žemės. O man to mažumėle reikia :) Ačiū labai.