Karštis.
Balti nuo druskų, įdubę skruostai.
Senovės dvelksmas...
Aukštai iškilo erelis,
Žemai nusileido skarabėjus.
Ir kliedi, graibsto degantį smėlį ir...
Žviegia.
Smėlis į širdį.
O šypsena - už dolerį,
Dėl duonos perkąsta gerklė...
Ir senos, nuo gyvenimo pajuodę rankos
Kelia smilkstantį dar vokišką tabaką.
Smėlis į širdį.
Akli pilvai, pinigų mašinos ėda
Badaujančius, tikinčius ir maldaujančius.
Muedzino šauksmas,
Žmogiškumo oazė maldoje.
Ir amžinas ieškojimas... šviesos
Smėlis į širdį.
Nuorūka nukrenta,
Turgus nutyla,
Nilas sustoja.
O širdis - pilna smėlio.
Užtenka.
Maa salama.
Mintis ir pojūtie yra, gal tik apie dabartį kiek per atvirai deklaruojami socialiniai momentai (O šypsena - už dolerį, /Dėl duonos perkąsta gerklė... )
Beje, kalbininkų įteisinta forma yra skarabėj as
2012-02-26 20:40
Tikrai neblogai, jau vien dėl to, kad tema nenuvalkiota. Tačiau lyginama senovė su dabartimi ir nesuvaldai vietų kai kurių, kai kur tiesiog per silpni išsireiškimai. Bet ieškok, atrasi laikui bėgant.
2012-02-22 21:00
Suvaldymo vietomis trūksta, bet iš esmės nėra blogai.
Muedzino šauksmas,
Žmogiškumo oazė maldoje.
Ir amžinas ieškojimas... šviesos - čia labai akivaizdžiai juntamos pastangos sulyrinti tekstą, ko kitur lyg ir nėra (arba ne taip ryškiai juntama).
2012-02-22 20:32
Į mėgstamiausius įsidėjo:
|