pertrauka.lt: Kūriniai: Išsiderinus

Išpažinties šventumas versdavo šypsotis,
Nors, gniaužydama delnus, sėmiaus išminties.
Niūniavo naktyje skausmu pravirę votys,
Nubudus išrišimui aižėdamos kvies.

Styga harmonijos groteskiškai pakibus,
Virvėmis mėnulio dangiška nužengs viltis,
Siūleliais uždygsniuos akis tiek kartų irusias,
Derėjusios bandos, pabėgusias avis.

Girgždėdama ištirps išpažintis tarp lūpų,
Taip kalba Dievas ant peties nutūpęs.

2012-04-13

Eilės

atgal

Komentarus rašyti gali tik prisijungę vartotojai.

Vertinimas: 3,18 (11)

5, 6 lygių: 3 (5)

Skaitė: 256

Greta Kondrataitė

Nesirimuoja

2012-06-18 11:20

Kati

Soneto forma - labai trapi, todėl itin svarbus skambesys. "Styga harmonijos groteskiškai pakibus" - labai gremėzdiška, ir skambesio ir prasmės požiūriu. O "dangiška viltis" - klaikus šablonas. Nenaudok net "iš reikalo".

2012-04-21 10:51

Lina Girskytė

Rimše, prieštara tame, kad lyrinis subjektas naiviai žiūri į išpažintį, bet pats meldžiasi. Vočių aižėjimas: trūkinėjimas. Votys, jeigu supratote, kaip norėjau, tai sopuliai, žaizdos, nebūtinai fizinės. Girgždėjimas buvo reikalingas, norint išreikšti išpažinties sunkumą, kokia ji sudėtinga lyriniam subjektui, nenorėjusiam jos priimti.
Visumoj, ačiū už teigiamus komentarus. Matyt, pradėjusi rašyti prozą, rimčiau rašau ir eilėraščius :) Pasistengsiu dar padirbėt su jais abiem :)

2012-04-15 15:15

visi komentarai (8)

Į mėgstamiausius įsidėjo:

Šita informaciją mato ne visi. Norite matyti?