paukščiai po sparnais
pakišę galvas
kvepia šiltais akmenim

kauluose girgžda ruduo
sudilę dviračio guoliai
pirštais čiuopiu dulkėtais
knygų kupreles ir klausau
šnarėjimo jų viduje netyla
druskos jūra

išbėgu naktim
marškiniuos vėjas
ir vaikausi save
jei pagausiu – negrįšiu
jei pagausiu – ištirpsiu
jei pagausiu – viskas vėl
suksis į pradžią

šalna sumaltu šalčiu
apibertos gėlės
juk šitaip saldu nukąsti varveklį
saulėn išnešt dantyse
bet viskas vėl girgžda
nukrinta subyra

nuo šalto vėjo užkimę
vis miega ir miega
pailsę paukščiai