1988 Gruodžio 24d.

Labai nemėgstu Julytės. Ji tik maivosi, vaikšto užpakalį it nosį iki dangaus užrietusi. Nesuprantu. Juk atrodo juokingiau nei mano draugas Adomas, o jau į tą pasišiaušėlį pažiūrėjus, pilvas plyšta. Tikri keistuoliai.
Aną dieną mačiau, kaip jis Julytei kaspiną rišo. Kas-pi-ną! Ji juk niekam to neleidžia. O Adomas tik ir krizena, krizena, nors jam pačiam susišukuot reikėtų. Va kaip pas mane. Mamytė žino, ką su šukomis daryti.
Ne tik su jomis. Šį rytą, kai tik prakrapščiau akis ir išsiverčiau iš lovos, pamačiau į sieną kotu viršun atremtą naują raudoną kastuvėlį. Kas-tu-vė-lį!

1988 Gruodžio 24d.

Juozas
Nemėgsta Julytės,
Sako labai negraži.
Dieną, saulei išlindus,
Lakstom po kiemą basi.
Naują kastuvą bando, smėly
Skandina rankas. Tiesia dar vieną
Landą.  Liepia  man  kelią  surast.

2002 Spalio 15

Paskutinį kartą Adomą mačiau per klasės susitikimą. Susižvalgėm, susitiko akys, vienodu rimtu širdys plakė, tačiau nepasisveikinom. O kaip gi. Egoizmas ar kitas nesuvokiamas jausmas neleido. Vis dėl to vakare nusprendžiau pasikviesti jį pas save. Iš pradžių, priešinosi, mat ne vienas buvo. Į parankę įsikibusi stovėjo nebe Julytė, o Julija. Tiedu pakalbėjo, ir vaikystės draugas jau alsavo mano mašinoje. Variklio gaudesys nuslopo.
Namuose tvyrojo pedantiška netvarka. Ant grindų pastebėjau gulintį tą patį kastuvėlį, ir pasijutau kažkaip nesmagiai. Prisėdome. Arbatos nesiūliau – neturėjau. Keista ir nejauki tyla stojo prieš mus, ir aš jaučiausi bėjėgis ką nors pakeisti. Adomo akys buvo tokios iškalbingos, kad prieš jas nublanko viskas, ką norėjau sakyti. Tą akimirką suvokiau – griuvo smėlio pilys.

2002 Spalio 15

Kad tu žinotum, Juozai,
Kaip jau seniai įgriso.
Labai, manai, įdomu,
Kur tėtis tavo dirba?
Geriau pasidomėtum,
Kaip groti grupėj sekas,
Bet, rodos, mėtai pėdas,
Kad tik netektų kęsti
Manęs...

2026 Lapkričio 1d.

Idiotiškas laikas. Idioto kastuvėlis, atremtas kotu žemyn. Ta pati siena, tik gerokai apsilaupiusi. Imu manyti, kad dėl visko kaltas aš. Kaltas, kaltas, kaltas – mušuosi į krūtinę.
Žvilgsnis į kastuvą. Ašara. Idiotas. Aš visiškas, grynaveislis idiotas. Laiko patikrintas, užkonservuotas. Smėlio pilys, griūtis, vėl statymas betikslis, futliaras amžinybės ir kastuvas. Susitapatinu. Kastuvas-aš; ir aš-kastuvas. Užknisau tave, iki galo užknisau, ir tik dabar tai suvokiau. Nebeišeina pakeisti šio rūbo, atversti kastuvėlio reikiama kryptimi.
Kaip rengsitės (iuosi) šiandien?