Matau tave,
Nors  prisimnti ir nenoriu,
Naktis tyli,
Bet visuomet ji būdavo triukšminga,
Diena šalta,
Nors visada ji būdavo karšta.
Gilus prisiminimas,
Kurio aš iki šiol vis nekenčiu,
Skaudi tragedija,
Nes jai jau buvo lemta.
Ir tik dabar aš suprantu
Ką iš tiesų karštai jutau tik
Tau!
Tai buvo meilė su nepykantos
Kruopelyte.
Bet laikas nenumaldomai prabėgo.
Ir jo jau nebenoriu sugražinti.