dvasia apleidžia kūną
vos spustelėjus
aukuruose liepsnelės įsijungia
lipšnūs dūmai susirango
net oras čia oresnis post
impresionistiškai svaigus
saugyklos sarkofagų krečia
auksą iš monetų
kaip turguos
deries tuščiai
už šilką šilku moki
veliesi į ginčus
įsiveli į audinį
prie upės judinančios
vėją prie vėjo
vejančio upes nespėji
įsiliet į erdvę iškrenti iš kon
teksto su rūbais
juodos medžiagos
su gedulu išsipurtai
upių vagas vagotas upes
liepsnelių giesmę jei
jos gieda įsiklausai
į              tylą
nyksta popierius
žodžius praryja raidės
pasakai jog visko būna
atsakau jei būna lai pūna
ir dvasia nusileidžia į kūną