Mieste be elektros laidų be mašinų
Rankogaliuos supasi vėjai
Iš kregždės akių šį pasaulį pažinę
Iš mirusio sniego šlavėjo

Iš visko ir nieko per gruodį per sausį
Kur neša pavargusios kojos
Kur lojančios pūgos dievuliui į ausį
Tačiau karavanai nestoja

Rytais šviečia bokšto viršugalvis pilnas
Ir veidrodžiai bijo suskilti
Ir sukasi sukasi rankose girnos
Ir upės nusineša tiltus

Kur kryžiai iš viksvų ir saulė iš pienių
Ir krenta žemyn baltos bitės
Dangus į kelionmaišį kraujas į pieną
Ir pūgos nutrūksta netyčia

Kur miega kepyklų rankogaliuos dūmai
Atrodo seniai susapnuoti
Dar kruta kaip zylės kaip sniegenų krūmai
Kaip debesys žmonės kuproti

Mieste be kišenių bus viskas kaip buvę
Kaip Dievo virtuvėje rytas 
Toks žemas dangus ir prišalę lėktuvai
Kabinoje snaudžia šunyčiai...